Nupiešk man mūsų meilę, mūsų svajones,
Įamžink tai, ką laikas nusineš
Į tolius užmaršties,
Kur horizontas ir dangus
Ten susilies.

Ryto žolę prausė rasos
Klaidžiojo po pievą laumės basos
Rūko pataluos užmigom
Liksim čia iki aušros
(x2)

Tyloj nuskęsime abu nakties tamsoj
Liepsnojančioje lyg ugnis tamsoj
Mums atsivers dangus,
Žvaigždėtas ir šiek tiek niūrus,
Jis mus užburs.

Ryto žolę prausė rasos
Klaidžiojo po pievą laumės basos
Rūko pataluos užmigom
Liksim čia iki aušros
(x2)

Minutės bėga ir laiko tiek nedaug.
O, dar palūkėk, kol rytas neišauš.

Nupiešk man mūsų meilę, mūsų svajones,
Įamžink tai, ką laikas nusineš
Į tolius užmaršties,
Kur horizontas ir dangus
Ten susilies.

Ryto žolę prausė rasos
Klaidžiojo po pievą laumės basos
Rūko pataluos užmigom
Liksim čia iki aušros
(x2)

Kur surast jėgų
Išsaugot tai, kas liko iš jausmų?
Ar bėra vilties
Sujungt sudegusius tiltus,
Užmiršt, atleisti viens kitam
Ir eit pirmyn?

Aš ir tu, aš ir tu
Nesugebėjome išvengt kvailų klaidų, klaidų…
Aš tyrą savo meilę tau širdy nešu
Tai mano dovana, priimk, meldžiu.

Laikas slinks lėtai
Žodžiai mūsų liko pažadais.
Nežinau kaip tu,
Aš dar tikiu, aš dar galiu
Užmiršt, atleisti viską tau
Ir eit pirmyn.

Aš ir tu, aš ir tu
Nesugebėjome išvengt kvailų klaidų, klaidų…
Aš tyrą savo meilę tau širdy nešu
Tai mano dovana, priimk, meldžiu.

Aš ir tu…

Širdelės – SOS

(SOS! Mano meilės laivas skęsta!
Kas išgirs pagalbos šauksmą?
Meilės jūroje laivai
Sudūžta dažnai.

SOS! Mano meilės laivas skęsta!
Kas išties pagalbos ranką?
Per jausmų audras šaukiu,
Kviečiu tave vardu.)

Būna, meilė nekviesta
Pasibeldžia tau į širdį
Ir palieka nepamirštama mus.

Taip sunku parinkt žodžius,
Nusakyti šitą jausmą,
Kai atrodo, griūva dangus.

SOS! Mano meilės laivas skęsta!
Kas išgirs pagalbos šauksmą?
Meilės jūroje laivai
Sudūžta dažnai.

SOS! Mano meilės laivas skęsta!
Kas išties pagalbos ranką?
Per jausmų audras šaukiu,
Kviečiu tave vardu.

Kas nutiko, kad staiga
Meilė dingo tarsi sapnas?
Ir neaišku, ar dėl to kalta aš.

Viskas buvo lyg kine:
Ilgos ir bemiegės naktys…
Man dabar to trūksta, bet, deja…

SOS! Mano meilės laivas skęsta!
Kas išgirs pagalbos šauksmą?
Meilės jūroje laivai
Sudūžta dažnai.

SOS! Mano meilės laivas skęsta!
Kas išties pagalbos ranką?
Per jausmų audras šaukiu,
Kviečiu tave vardu.

Taip jau būna, pats žinai –
Žmonės skirias ar būna amžinai.
Gal pabandom iš pradžių?
Juk norim to abu.

SOS! Mano meilės laivas skęsta!
Kas išgirs pagalbos šauksmą?
Meilės jūroje laivai
Sudūžta dažnai.

SOS! Mano meilės laivas skęsta!
Kas išties pagalbos ranką?
Per jausmų audras šaukiu,
Kviečiu tave vardu.

Mažas mažas kambarėlis, kuriame aš gyvenu –
Kiek daug išgyventa čia tarp sienų keturių!
Kiek naktų bemiegių čia svajota po žvaigždžių skara…
Daug mažų troškimų – jų man niekad negana.

Man visko per mažai (visko per mažai),
O gal tai skambės keistai (gal skambės keistai):
Meilės, dvejonių, kančių, abejonių, aplankančių dažnai –
Man jų vis tiek mažai…

Mažas mažas šis pasaulis, supantis aplink mane.
Per mažai jame erdvės, man vietos negana.
Kiek daug surimuota, sudainuota mano dainose…
Kaip sunku kalbėti, kai esu nesuprasta…

O man visko per mažai (visko per mažai),
O gal tai skambės keistai (gal skambės keistai):
Meilės, dvejonių, kančių, abejonių, aplankančių dažnai –
Man jų vis tiek mažai…

Man šiam pasauly per ankšta -
Kartoju tai dažnai.
Mažai mane kas supranta,
Kad man vis per mažai…

Visko per mažai…
Man visko per mažai…

Meilės, dvejonių, kančių, abejonių, aplankančių dažnai –
Man jų vis tiek mažai…

Kiek daug linksmų veidų
Liūdnom akim,
Mažom, bet mylinčiom širdim.
Kiek daug juose vilties,
Gerumo, šilumos,
Tyros minties…

O, neatstumt, suprast, užjaust
O, aš tikiu – tai galim kartu.

Nubraukt nuo skruosto ašarą,
Vaikams gražinti pasaką,
Sušildyti lyg vasarą
Sušalusias širdis.
Kitų žmonių abejingumą ir klaidas
Nugalėsime kartu –
Aš žinau, aš tuo tikiu.

Sunku suvokt, suprast,
Kaip galima palikt,
Užmiršt, išsižadėt.
Sunku bandyti teist
Paklydusius tamsoj.
Gal jiems atleist?

Tik prisiglausk, suprask, užjausk.
O, aš tikiu – tai galim kartu.

Nubraukt nuo skruosto ašarą,
Vaikams gražinti pasaką,
Sušildyti lyg vasarą
Sušalusias širdis.
Kitų žmonių abejingumą ir klaidas
Nugalėsime kartu –
Aš žinau, aš tuo tikiu.

Lengva pabėgti arba pasislėpti,
Užmerkt akis
Ir vis kartoti,
Kad svetimo skausmo nėra.
O kam sau meluoti?
Geriau dovanoti šiek tiek šviesos,
Tikrų jausmų –
Tai galim kartu.

Nubraukt nuo skruosto ašarą,
Vaikams gražinti pasaką,
Sušildyti lyg vasarą
Sušalusias širdis.
Kitų žmonių abejingumą ir klaidas
Nugalėsime kartu –
Aš žinau, aš tuo tikiu.

Kiek daug linksmų veidų…

Būna dienų, lyg tyčia,
Sakai man: sudie, dar grįšiu.
Kokie jūs visi mergišiai!
Meilės naivu tikėtis,
Žodžiai lyg kiauras skėtis,
Nieko nelieka iš svajų.
Tik suskaičiuok iki trijų.

(Vienas) – Vienas – tai pirmas bučinys,
(Du) – Du – pildosi svajonės,
(Trys) – Trys – tavo meilės per akis,
Pabėgsiu nuo altoriaus.
(x2)

Būna lengviau pamiršti,
Snaige šalta pavirsti,
Juoktis, kai siela miršta,
Laukti naivu niekingų
Meilės laivų – jie dingo.
Nieko nelieka iš svajų.
Tik suskaičiuok iki trijų.

(Vienas) – Vienas – tai pirmas bučinys,
(Du) – Du – pildosi svajonės,
(Trys) – Trys – tavo meilės per akis,
Pabėgsiu nuo altoriaus.
(x2)

Rytas, pusė septynių,
Nesudėjau dar akių,
Reikia keltis, nors labai sunku.

Laukiau visą naktį aš
Nors skambučio nuo tavęs,
Išėjai, palikęs problemas.

Priežastis, kodėl taip įvyko –
Banali, nes vėl susipykom
Ir nereikia mums čia ieškot kaltų
(turim suprast abu).
Priežastis, kodėl taip įvyko –
Banali, nes vėl susipykom.
Gal pabandom vėl viską nuo pradžių
(jei tiktai nori tu).

Gal išeit prasiblaškyt
Ir liūdnas mintis nuvyt
Susitikt draugus ir užsimiršt?

Laikas mums judėt pirmyn,
Pakalbėt, atleist, nurimt,
Lai nuskęsta viskas užmaršty.

Priežastis, kodėl taip įvyko –
Banali, nes vėl susipykom
Ir nereikia mums čia ieškot kaltų
(turim suprast abu).
Priežastis, kodėl taip įvyko –
Banali, nes vėl susipykom.
Gal pabandom vėl viską nuo pradžių
(jei tiktai nori tu).

Gal juokingai elgiamės abu,
Kai nenorim pripažint klaidų?

Priežastis, kodėl taip įvyko –
Banali, nes vėl susipykom
Ir nereikia mums čia ieškot kaltų
(turim suprast abu).
Priežastis, kodėl taip įvyko –
Banali, nes vėl susipykom.
Gal pabandom vėl viską nuo pradžių
(jei tiktai nori tu).